Aukštos ir žemos temperatūros bandymo kameros pertraukimo traktavimas yra aiškiai nustatytas GJB 150, kuriame bandymo pertraukimas skirstomas į tris situacijas: pertraukimas tolerancijos diapazone, pertraukimas bandymo sąlygomis ir pertraukimas per bandymo sąlygomis. Skirtingos situacijos turi skirtingus gydymo metodus.
Jei bandymo sąlygos neviršija leistinos paklaidos intervalo leistino nuokrypio diapazone, pertraukimo laikas turėtų būti laikomas viso bandymo laiko dalimi; dėl pertraukimo bandymo sąlygomis, kai bandymo sąlygos aukštoje ir žemoje temperatūroje bandymo kameroje yra žemesnės už apatinę leistinos paklaidos ribą, iš taško, esančio žemiau bandymo sąlygų, vėl turėtų būti pasiektos iš anksto nustatytos bandymo sąlygos, o bandymas turėtų būti atnaujintas, kol bus baigtas numatytas bandymo ciklas; jei bandiniai per daug bandomi, jei pernelyg intensyvios bandymo sąlygos neturės tiesioginės įtakos bandymo sąlygų nutraukimui, jei bandomasis mėginys vėlesnio bandymo metu nepavyksta, bandymo rezultatas turėtų būti laikomas negaliojančiu.
Realiame darbe taikome pakartotinio tyrimo metodą po to, kai tiriamasis mėginys yra pataisytas dėl bandymo pertraukos, kurią sukėlė bandinio gedimas; už bandymo pertraukimą, kurį sukelia aukštas ir žemastemperatūros bandymo kameros test įrangą (pvz., staigus vandens tiekimo nutraukimas, elektros energijos tiekimas, įrangos gedimas ir kt.), jei pertraukimo laikas nėra labai ilgas (per 2 valandas), paprastai tvarkome pagal GJB 150 nurodytą nepakankamos testavimo būklės pertrūkį. Jei laikas yra per ilgas, testą reikia pakartoti. Priežastis, kodėl tokiu būdu taikomos nuostatos dėl bandymo nutraukimo, nustatoma pagal bandinio temperatūros stabilumo nuostatas.
Bandymo temperatūros trukmės nustatymas aukštoje ir žemoje temperatūrojetemperatūros bandymo kameratemperatūros bandymas dažnai grindžiamas tuo, kad bandomasis mėginys pasiekia temperatūros stabilumą esant šiai temperatūrai. Dėl gaminio struktūros ir medžiagų bei bandymo įrangos galimybių skirtumų laikas, per kurį skirtingi gaminiai pasiekia temperatūros stabilumą toje pačioje temperatūroje, skiriasi. Kai bandinio paviršius pašildomas (arba atvėsinamas), jis palaipsniui perkeliamas į bandinio vidų. Toks šilumos laidumo procesas yra stabilus šilumos laidumo procesas. Tarp laiko, kai bandinio vidinė temperatūra pasiekia šiluminę pusiausvyrą, ir laiko, kai bandinio paviršius pasiekia šiluminę pusiausvyrą, yra laiko tarpas. Šis laiko tarpas yra temperatūros stabilizavimo laikas. Nurodytas minimalus laikas, reikalingas bandiniams, kurie negali išmatuoti temperatūros stabilumo, tai yra, kai temperatūra neveikia ir jos negalima išmatuoti, minimalus temperatūros stabilumo laikas yra 3 valandos, o kai temperatūra veikia, minimali temperatūra stabilumo laikas yra 2 valandos. Realiame darbe kaip temperatūros stabilizavimo laiką naudojame 2 valandas. Kai bandinys pasiekia temperatūros stabilumą, jei temperatūra aplink bandinį staiga pasikeičia, bandomasis mėginys, esantis šiluminėje pusiausvyroje, taip pat turės laiko delsą, ty per labai trumpą laiką temperatūra bandinio viduje taip pat nepasikeis. daug.
Atliekant aukštos ir žemos temperatūros drėgmės bandymą, staiga nutrūkus vandeniui, nutrūkus elektrai arba sugedus bandymo įrangai, pirmiausia turėtume uždaryti bandymo kameros dureles. Nes staiga nustojus veikti aukštos ir žemos temperatūros drėgmės bandymo įrangai, kol kameros durys yra uždarytos, bandymo kameros durų temperatūra dramatiškai nepasikeis. Per labai trumpą laiką temperatūra bandinio viduje labai nepasikeis.
Tada nustatykite, ar šis pertraukimas turi įtakos tiriamajam mėginiui. Jei tai neturi įtakos tiriamajam mėginiui irbandymo įrangagali per trumpą laiką atnaujinti įprastą veikimą, galime tęsti tyrimą pagal GJB 150 nurodytą nepakankamų bandymo sąlygų nutraukimo metodą, nebent tyrimo nutraukimas turi tam tikros įtakos tiriamajam pavyzdžiui.
Paskelbimo laikas: 2024-10-16